Nekilnojamo turto rinka ir pasirinkimas

Nekilnojamasis turtas - svarbu daugeliui: tiek gyventojams, tiek ir verslui. Problemų su šia turto rūšimi atsiranda dažnai ir tai visiškai natūralu, įvertinant tai, kad nekilnojamo turto sandoriai yra stambūs, o daugelis su jais susiduria gana retai.

Paprastai sakant, kiekvienas toks sandoris yra labai svarbus, tačiau daugelis mažai ką išmano, todėl kad paprastiems piliečiams su tokias sandoriais susidurti tenka ganėtinai retai. Pavyzdžiui, duoną ir pieną perkate kone kasdien, ir tai nesudaro keblumų ir išsirenkate gretai. Bet jei juos pirktumėte kartą per keletą metų tai būtų daug sudėtingiau. Kodėl taip atsitinka? Tai visiškai natūralu. Kitas vertus, duona ir pienas yra smulkūs pirkiniai, o nekilnojamojo turto pirkiniai nepalyginamai didesni, kartais sumos siekia net milijonus.

Todėl protingiausia, jei neturi pakankamai patirties bei įgūdžių, pasitelkti ir profesionalų pagalbą - nebūtina, kad jie visą darbą atliktų už jus, tačiau pagalba tikrai nepakenks. Žinoma, turite išlaikyti šaltą bei kritišką protą ir vertinti viską savo galvą (nes šiais laikais turbūt niekuo negali iki galo pasitikėti), tačiau jei patys mažai išmanote - papildoma pagalba tikrai blogiau nebus, o ir nekainuos labai daug. Galimi nuostoliai, dėl blogo pasirinkimo gali atsieiti gerokai daugiau.

Renkantis nekilnojamą turtą, geriausias variantas priklauso nuo daugelio faktorių, kurie paprastai atsveriami NT kainos. Natūralu, kad kuo geresnėje vietoje turtas - tuo jis brangesnis. Kiti faktoriai taip pat turi daug įtakos, tačiau lemiamas veiksnys visuomet yra nekilnojamojo turto vieta. Tik vieta gali padaryti nekilnojamą turtą praktiškai beverčiu, jei jis bus netinkamoje vietoje.

Renkantis gyvenamosios paskirties nekilnojamą turtą ypatingai svarbu ne tik miestas, bet ir kraštovaizdis. Išvaizdžioje vietoje, jei ji nelabai toli didelio miesto, turtas bus itin vertingas, nes gali būti naudojamas tiek ir poilsio, tiek ir gyvenamąjai paskirčiai. Bet vėlgi, viskas atsisveria į kainą, kuri daro didžiausią poveikį pirkėjų sprendimams.

Dar kitokia rinka kalbant apie gyvenamuosius namus - šie paprastai statomi ten, kur žemė pigesnė (kur brangesnė statomi daugiabučiai ar kiti daugiaaukščiai objektai), nes taip ekonomiškai naudingiau. Paprastai individualių namų savininkai neįperka žemės centre, kad pasistatyti namą, o jei ir įpirktų, tai būtų labai neekonomiškas sprendimas.

Šiais laikais gyvenamo namo kaina yra net mažesnė nei buto (tokio pat ploto), nors tikslesnis palyginimas žinoma dar daug nuo ko priklauso - kokioje konkrečiai vietoje, senos ar naujos statybos ir panašių, nekilnojamojo turto vertę įtakojančių kriterijų.

Kalbėti apie nekilnojamą turtą galima labai įvairiai ir plačiai, tačiau reikia pripažinti, kad viskas keičiasi, kaip kad keičiasi ir nekilnojamo turto rinka - ši visuomet dinamiška ir nenuspėjama, bei priklausanti nuo daugelio elementų. Skaitykite apie juos plačiau čia:

http://www.nekilnojamas-turtas.net/nt-rinka.html

Kas lemia nekilnojamo turto kainų kritimą?

Klausimas ganėtinai įdomus, mat priežasčių gali būti tikrai įvairių. Realiai situacija gali susiklostyti dvejopai:

1.      Nekilnojamo turto kainų kritimas paveiktas smunkančios ekonomikos

2.      Ekonomikos smukimas paveiktas nekilnojamo turto kainų kritimo

Dažniausiai viskas būna kartu, tačiau gali būti tai tiesiog koreliacija, o ne priežastis ir pasekmė. Tai žinoma ne tas pats. Nekilnojamo turto rinkos griūtis gali lengvai sukelti ir ekonomikos nuosmukį, bei tai taipogi stipriai priklauso nuo ekonomikos struktūros, o jei konkrečiau, tai kokia dalį ekonomikoje sudaro statybos sektorius. Jei dalis labai didelė, pavyzdžiui, kaip Ispanijoje, tai ekonomikos jautrumas nekilnojamo turto kainoms yra labai didelis. Taip yra nes daug žmonių bei įmonių dirba statybos sektoriuje ir yra nuo jo priklausomi. Aišku tai gerai, kol kainos kyla ir paklausa didėja, tačiau kainoms smarkiai kritus, statybos taip neatpinga, ir naujų namų statyti nebeapsimoka, nes yra pristatytų, kurie jau atpigo ir kainuoja  pigiau nei pastatyti naujus, natūralu, kad naujai pastatytų brangesnių niekas nebepirktų, dėl to, jei kainos krenta stipriai, statybos gali sustoti praktiškai visiškai, kas tampa didžiuliu smūgiu ekonomikai. Kaip taisyklė, iš vienos įtakingo sektoriaus depresija greitai persimeta ir į kitus sektorius, nes ekonomikoje pasijaučia pinigų trūkumas. Ypatingai greit jis pasijaučia kazino sektoriuje...

Prieš tai minėtas scenarijus yra labai dažnas. Bet gali būti ir atvirkščiai. Dėl tam tikrų priežasčių, kurios gali būti labai įvairios, prasideda ekonominė stagnacija, kuri vėliau ar anksčiau atsiliepia ir NT kainoms. Jei bendras pinigų kiekis ekonomikoje mažėja, natūraliai pinigų mažiau lieka ir įvairiam turtui pirkti. Kitas labai svarbus momentas yra tas, jog ekonomikos lūkesčiai glaudžiai susiję su NT pirkėjų lūkesčiais, o lūkesčiai yra vienas pagrindinių veiksnių nekilnojamo turto rinkos balansavimosi sistemoje. Lūkesčiams pasikeitus, pasikeitimas kainų trende taip pat yra neišvengiamas.